vėtrauti

šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)

audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)

dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)

siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)

siautoti (stp., tarm.)

siautėti (stp.)

siusti (prk.)

smarkauti (tarm.)

viesuluoti

vėtrauti

2. apie žmones

arškytis (tarm.)

dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)

garo duoti (šnek.)

siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)

siautoti (tarm.)

siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)

siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)

smarkauti

trakti

vėtrauti (prk.)

ūžti (prk.)